unoras

×ùnoras sm. (1) NdŽ, PnmŽ, Gl, Jnš žr. unaras: Vyras pry ùnoro Kv. Savo ùnoro nereikia gadyt, nereik pasiduot tei greit [p]Jrb. Geras buvo, tik daba piningais apsipylė, ùnoro nepaneša Krš. Ùnorus gaudo, nosę iškėlęs – brolis pirmininkas Krš.